Krikštas

   

  Apie krikštą

Jau nuo pirmųjų amžių Bažnyčia teikė Krikštą vaikams. Taip ji skelbė visam pasauliui, jog Dievas, mus mylėdamas, nelaukia, kol ateis toks laikas, kai tą meilę galėsime suprasti. Svarbu tai, kad Bažnyčia krikštija visus vaikus: ir sveikus, ir neįgalius, ir turinčius kitokių trūkumų, nes Dievui neegzistuoja žmogiškos ribos. 

Kas gali būti krikštijamas? Kas gali krikštyti?

Krikštą gali priimti kiekvienas dar nepakrikštytas žmogus.
Nuo pirmųjų bažnyčios amžių labiausiai buvo paplitęs suaugusiųjų krikštas. Tad buvo labai svarbu  suaugusius, ką tik išgirdusius apie Kristų, parengti priimti Krikštą, Sutvirtinimą ir Eucharistiją.
 
Suaugusiųjų žmonių parengimo tikslas - leisti jiems kartu su bažnytine bendruomene užauginti savo atsivertimą ir tikėjimą.
Kūdikiai Bažnyčioje krikštijami jau nuo II amžiaus. Vaikams taip pat reikalingas atgimimas per Krikštą. Reikia krikštyti kūdikius, kad jie gyventų Dievo malonėje.
 
Kad Krikšto metu gaunama malonė galėtų išsiskleisti, reikia tėvų pagalbos. Toks pat krikštatėvio ir krikštamotės vaidmuo. Jie turėtų būti tvirtai tikintys bei pasirengę pakrikštytajam padėti eiti tikėjimo keliu.
 

Krikšto simboliai

Kryžiaus ženklas – krikščioniško identiteto simbolis. Daromas ant vaiko kaktos.

Pašventintas vanduo nuplauna gimtąją nuodėmę ir atgimdo naujam Dievo vaiko gyvenimui. Užpilamas ant vaiko galvos.

Katechumenų aliejus primena, kad nuo šiol Kristus bus krikščionio apsauga ir stiprybė, padės išsprūsti iš piktojo gniaužtų, o nuodėmės sužeistiems – išgyti. Jis yra tepamas ant vaiko krūtinės.

Krizmos aliejus – tai išrinkimo ženklas, primena, jog kiekvienas krikščionis šiame pasaulyje yra kunigas, nes meldžiasi Dievui už save ir kitus. Jis – karalius, besirūpinantis jam pavestaisiais, ir pranašas, liudijantis Dievą kitiems. Juo yra patepama krikštijamo vaiko kakta.

Baltas drabužis – tai pakrikštytojo dvasinę būseną atspindintis ženklas. Po Krikšto žmogus yra tyras, šventas, be dėmės. Juo yra apgaubiamas pakrikštytasis.

Krikšto žvakė simbolizuoja Kristaus pergalę prieš mirtį. Žvakė uždegama nuo Velykinės žvakės. Jos šviesa išsklaido tamsą. Žvakė saugoma visą gyvenimą kaip priminimas, jog pakrikštytasis per žemės kelionę kviečiamas puoselėti tikėjimą, vengti nuodėmių tamsos. Ją tėvai įteiks vaikui Pirmosios Komunijos dieną. Ji simbolizuoja naują gyvenimo šviesą, kurią pakrikštytajam dovanoja Viešpats.